Day 6

Laba rytą Visi gyvi sveiki, išskyrus lenkus. Kažkotais matyt padaugino, tai ypač vienas iš jų apturėjo ne kokį rytą. Nieko, pripras.  (Aj, beje, mama, jei gausi laišką iš Turkijos, kur babajiškai parašyta, kad jūsų dukra nepareina į bendrabutį, viskas OK, aš sveika, neskambink (čia tokios taisyklės, kaip jau rašiau, turi prisireginti barake iki 23.30. O jei nakvoji ne jame, turi rašyti prašymą. Kadangi nėra čia abipusio VIENOS kalbos suvokimo, tai Erasmusams nelb įmanoma tą padaryti. Taigi, pagal taisykles, jei nesi parašęs prašymo, ir dažnai praleidi check-in’ą , barako administracija siunčia laiškus-stūkinimus tėvams)).
Sužinojom, kaip verdama arbata pas juos (žiūr. skiltyje Maistas). Ir kad jie pastoviai naudoja tokį lyg odekoloną rankoms. Visad. Prieš, po valgio. Atseit dezinfekuoja rankas,  kvepia jos paskui kaip apipurkštos tualeto gaivikliu. Na turi tie turkai visokių išmislų. Kai pradėjau komentuoti, kam reikalingos pas juos dvejos šlepetės nešiot po kambarį (atseit vienos būna tualete, o kai iš jo išeini lipi į kitas, kambarines), tai biškį įsižeidė :). Mat tualetai čia dažniausiai tokie kaip pas mus geležinkelio stoty (skylė, nėra klozeto), tai atseit nėra labai švaru jame, o kad neneštum į kambarį savo sysiuko, persiauni tapkes – jie juk mėgsta ant žemės pastoviai tūpinėti (meldžiasi, tv žiūri, kartais valgo sėdėdami ant grindų). Na, mano komentaras buvo tiesiog dažniau plaukitės rankas ir grindis ;).
Pusryčiavom (gal greičiau tai buvo pietūs) mieste,  jau antrą kartą tame pačiame restorane. Bet visiem čia patinka labai. Pasikartosiu, maistas – nu pasaka tiesiog.

Nusipirkom šiandien ir SIM korteles, brangios brudai čia jos – 30 TL (45 LT). Vien tik kortelė tuščia. Įdomiai. Nutarėm su latve vėliau jas parduoti sekančioms Erasmus kartoms. Visiem patiko idėja.  Taip pat niuansėlis, kad kai perki kortelę (paprastą, nesirašant jokios sutarties), turi rodyt pasą. Taip pat mūsų telefonai veiks vieną mėsenį, po mėnesio jie užblokuojami (neįsivaizduoju, kaip jie tai padaro). Kad to nebūtų, turėsim nešti į saloną juos kartu su mūsų leidimais gyventi čia (jau gausim ne už ilgo). Tada mūsų telefonai bus pažymėti, kad atseit priklauso mums, ir tada viskas OK bus. Sako, tai yra tam, kad jei pasimesi, valdžia visad žinos kur gyventojas yr. Vo tai tau privatumas:)

Šian turėtų parvažiuot mano turkės kambariokės.  Nelaukiu. Bijau jų. 😀