Mokslai Turkijoje

Aš vėl čia. Papildžiau skiltį Kelionės, bet dar ne iki galo

Pas mus tikras pavasaris! gražu, šilta, taip nesinori mokytis! O jau apturėjau tris egzaminus. Išvada: as tikrai pamiršau KAIP mokytis 😀  labai sunku susikaupti :)) Ir egzai čia visi raštu.. ne taip kaip pas mus, nėra progos padiskutuot su dėstytoju Nors gal ir gerai, parašai ir dingsti.. dzin Gerai lenkam, neturi jie tokių egzų… ir kiti erasmusai nelabai.. fizika visur liks  fizika, ką veikti yra
Savaitgaliai tiesiog plaukte plaukia, namuose nei minutės nepabūni…
O šiaip daugiau nieko baisiai įspūdingo nenutinka, kiekvienas savo dienas leidžiam kaip kam patinka, jau nebesam viena Erasmus grupė, kuri visad kartu, šioks toks atotrūkis jaučiasi, bet tai natūralu –  vis susirandi naujų draugų, o ypač – juk pavasaris… ;))

Nutariau papildyt blogą… Pasiguost, kad apturėjau pirmąjį „midterm“ egzą. Nekažką… nusivyliau savim, nes padavus užduotis, kurias jau tikrai buvau mačius tiek Lt, tiek ir čia tą patį sprendėm, nesugebėjau nei vieno išspręst lig galo. Tikra degradacija mokslų atžvilgiu 😀 Kažkoks blokas smegenėlėse, neina pradėt logiškai mąstyt. Tikiuos aplamai šitą dalyką išlaikysiu, nes išjuoks tiek turkai, tiek lietuviai .
Bent kažką nuveikiau – tai pristačiau pagaliau savo pirmąją „publikaciją“ savo universitetui Lietuvoj.. Na galima kaltint jį, kad nepasiruošiau egzui…

Tai va… Kas čia nutiko naujo.. Pabuvojom su Erasmus ofisu Safranbolu. Plačiau – skiltyje Kelionės.

Taip pat padalyvavau dar vienoj šaunioj kūno kultūros paskaitoj, šįkart šaudėm su pneumatiniais šautuvukais. Kadangi mano regėjimas kaip kurmiuko, tai galvojau reikia bent sienų neapšaudyt.. Bet pavyko pereit net į antrą „turą“! 😀 Ir gavos taip, kad likau pirmoj vietoj iš visų panų. Nu matai kaip būna..

Aj, beje neminėjau, jog praeitą sav. tai buvo boulingo paskaita. Iš pradžių turkiškos teorijos apie šitą žaidimą, paskui visi draugiškai ridenom rutuliukus. Kažkaip keista, bet žaisdama antrą kartą gyvenime (labiau mėgstu poolą, nes boulinge palikti nagus labai gaila..) sugebėjau likt taipogi antra iš savo komandos. Hm, na, patekau į finalą. :))

Kas dar čia naujo… A.. pas turkų studenčiokus yra tokia tradicija keliauti į senelių namus 3-4 kartus per metus, aplankyti juos, pabendrauti. Labai jau šaunus reikalas, labai stebėjos turkai, kai pasakiau, kad pas mus tai būtų neįprasta. Ir kadangi vienas iš pažįstamų turkų kaip tik planavo važiuoti, prisitryniau ir aš :))  Na, aišku daug akių neatsitraukė nuo manęs, bet ir pati stebėjau juos. Tikrai įdomu.. Seni žmonės, ir pamatę jaunimą su gėlėm, tikrai pamatai kiek laimės jiems tai suteikia.. Ir šiaip gyvena jie tikrai gražioj vietoj, nuo Bolu centro pavažiavus apie 10 km į kalnus:

Oh, jau seniai ką berašiau šičia. Taigi visokių čia įvykių būta.
Visų pirma, pirmadienį anksti anksti ryte 4.30 parsigabenau į baraką iš kelionės. Truputį su kita lietuve nutarėm pakeliauti, tai sukorėm nei daug nei mažai – apie 1500 km per savaitgalį. Nuvykom iki Izmiro, iš  jo į Selcuk, kur mus pasitiko mano surastas hostas per CouchSurfing.org. Septyniolikinis jau pusės  pasaulio valstybių surferių apgyvendinęs. Net ne pirmos lietuvės mes pas jį. Taigi nuvykom iki garsiojo Ephesus antikinio miestelio, smagiai smagiai pasibuvom, pamiegojom ir ryte išvykom į Izmirą pas kitus hostus. Dar viena linksmybių diena, plačiau aprašysiu ir foto įdėsiu kiek vėliau.

Tai va tiek, dabar visi nenustoja klausinėt, kaip mums ten  sekės ir blabla. Nauja tema bent, nes jau taip visi užsisėdėję palikom, kad baisu :))

Kas dar čia tokio naujesnio… Na pas mus dar visi linksmai sninga, visi jau nusiteikę, kad Bolu ir pavasaris pamiršo. Gali būt, labai tikėtina.
Bet aš tai stengiuos pavasarį įnešt bent savo apranga. Pradėjus nešiot tą rožinį daiktą, dabar į mane atkreipia dėmesį ne kas antras, o jau kiekvienas  turkas/-ė. Tegul…

Iš nelinksmų naujienų… Grįžus pirmadienį  pamačiau, jog atsigabeno paskutinioji kambariokė. Kažkokia nelb draugiška. Ir vakar toks šūdukas įvyko, kad šiandien jaučiuosi tokia išsekus… Grįžus iš sporto kambariuko, pavargus ir atsigulus į lovą 24.00 val tikrai  maniau, kad o, pailsėsiu dabar… Kur tau… Kambariokės net nesiteikia išjungti muziką ir šviesas, ne gana to, dar pradeda garsiau šnekėti ir šūkauti. Ir užmik tu kad nori. Iki kokių 2-3 a.m. šitaip pratriukšmavusios pagaliau nustoja. O seniau, kai naujosios nebuvo, tokių bajerių irgi nebūdavo. Atvažiavo mat kažkoks burbulas (jos kaklą galima atrast nebent arti priėjus.. bet negražu taip lazdavot…) ir „tipo primetam mes šustrus čia“.  Nieko, jos gi nežino koks skorpionas iš Lietuvos čia kartu gyvena. Manau niekam nepakenkė 7 ryto paleista rock ir hardstyle muzika…. 😉

Vis rečiau bepildau šitą blogą. Kadangi mažai ką ir pasakoti yra. Paskaitos jau veik įsivažiavusios, po paskaitų – vėl panašu – pas ką nors/ kurnors  susirenkam, pasibūnam, būna, pabaliavojam.
Orai lyg ir irgi gerėja (nepaisant to, kad pirmadienį buvo atšauktos visos paskaitos univiere dėl sniego gausos. Gerai, ilgesnis savaitgalis  niekam nepakenkė). Dabar saulutė spigina, upeliai upeliukai, valtelės reiktų.

Mūsų gretos taip pat pagausėjo. Prisijungė du lenkai ir lenkė. Visa gauja, 5,  jųjų dabar….

Šian pabuvojau Bolu „Akropely“. Neblogas toks prekybcentriukas, patiko man Tik kad toli važiuot – nuo centro koks 20 km , ir bilietukas autiko net brangesnis. Nėra labai pigu, bet patuštinau savo sąskaitėlę..vienas iš pirkinių

 nu negalėjau šitam rūžavumui atsispirti.

Beje, va kokį gyventoją kambary turim: